Šįryt prieš pradėdama dieną išsitraukiau Dėkingumo kortą - lyg priminimą. Ką tik skaitinėdama visokius pozityvius motyvacinius straipsnius, vėl radau dėkingumo ir laimės giminystės ryšį, tai niekur jau nedingsiu, teks pasidžiaugti kasdienybės turtais!
Net keista, kaip kartais sunku pasidaro ramiai atsisėsti ir padėkoti už viską, ką turiu. Kartais norisi daugiau, kartais tiesiog ne ties tuo susikoncentravusios nervų ląstelės. Data graso dar vieneriais metais ir kažkokia keista atsakomybė užgula pečius: ar pakankamai turiu, ar daugiau pagal metus reikėtų turėti.
Žinau, praėjęs mėnuo ir kelios dienos nuo paskutinių iškastų lobių buvo ypatingas ir nuostabus. Gal ir ne kiekvieno, bet daugumos svajonė. O aš sėdžiu rūsti, nes kelionės, atostogos baigėsi ir prasidėjo darbai. Na, žinote, kaip "normaliame" gyvenime būna.
Pasipriešindama savo piktiems vidiniams demonams, norėčiau visą glėbį puikių nuotykių ir įvykių išskleisti po pavasarine saulute pasišildyti. Ir man visai nesvarbu, ką jie man ausin šnibžda, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už tai, kad
- turėjau galimybę porą savaičių paatostogauti saulėtame ir šiltai paprastame Nepale (atskiri įspūdžiai - kituose įrašuose);
- dienos ilgėja ir trumpėja tamsusis paros metas - kokią įtaką tai turi žmonėms!
- kalasi nedrąsus tikras angliškas pavasaris! Mažiau lyja, temperatūra nebe taip gnaibosi, saulė dažniau nosį iškiša, palepina. Nuostabus jausmas!
- darbe situacija stabili. Jaukinuosi "kitos pusės" savanorius, jie irgi truputį šilčiau ir ramiau į viską reaguoja, o man tai labai svarbu. Laukia nauji iššūkiai, kuriuos su bendradarbiaujančiais teigiamais žmonėmis bus lengviau nugalėti;
- penktadienį pradėjau vesti dar vienus savanorių mokymus ir pirma diena praėjo puikiai. Džiugina tai, kad griežtai nesilaikiau plano ir, nors vis kažką pamiršdavau, tai nepanikuodama prisimindavau vėliau ir viską, ką norėjau, paminėjau. Būsimi savanoriai irgi atrodė patenkinti;
- po truputį darosi lengviau važiuoti motoroleriu. Jau daugmaž žinau, ką veikiu ant kelių, o po padarytų klaidų visuomet jas gerai apgalvoju ir prisimenu taisykles;
- pagaliau užsiregistravau savanorių mokymams balandį - pati eisiu gelbėti nedirbančio jauno pasaulio!
- penktadienį buvau išbandyti sporto salės ir negaliu pasakyti, kad labai nepatiko. Užpildžiau formą pradėti ją lankyti, tai bereikia ją kam nors nunešti, parodyti ir palikti. Planuoju savaitę su pirmadienio rytu baseine ir keliais vakarais ant treniruoklių. Kadangi nebevaikštau rytais, fizinės veiklos trūkumas labai jaučiasi!
- skaitau antrą knygą (anglų kalba) nuo metų pradžios ir vis dar reguliariai pasiklausau Anos Kareninos garso knygos italų kalba!
- viskas gerai. Esu sveika, turiu veikiančią galvą (tikiuosi), idėjų, gerų minčių, šilumos pasidalinti. Stogą virš galvos, maisto veikiančiame šaldytuve ir motorolerį kieme. Net savo kiemą turiu! Ko gi daugiau ir bereikia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą